Juodoji varna. Varnas: paukščio nuotrauka

Trijų juodųjų varnų eilėraštis

Vincas Mykolaitis-Putinas. Eilėraščiai iš rinkinio „Būties valanda“ ()

Beprotiškai dūzgė jazminas. Poetą A. Marčėną kalbina R. Praėjus trisdešimt aštuoneriems metams nuo pirmo sąmoningai parašyto eilėraščio, poetą kalbina kitas poetas.

trijų juodųjų varnų eilėraštis dvejetainio pardavimo opciono pavyzdys

Kaip manai, ar jie žvelgtų vienas į kitą su simpatija, ar paspaustų vienas kitam ranką? Gal atsimeni, kaip įsivaizduodavai jaunystėje save šešiasdešimtmetį, ir apskritai, kaip tuo metu Tau atrodė šešiasdešimtmečiai poetai — visko pasiekę? Ar pasikeitė nuo to laiko Tavo santykis su poezija tiek skaitomų, tiek rašomų eilėraščių lūkesčiaipožiūris į rašytojų luomą, santykis su valstybe, pilietine visuomene, visu neliteratūriniu pasauliu?.

Na ir dar įdomu būtų, jei konkrečiai pasakytumei, ką pastaruoju metu skaitai, ko knygose ieškai. Vienas filosofas, rodos, Arthuras Schopenhaueris, vaikštinėdamas su šuneliu, o gal, kaip Donaldas Kajokas, su šunele, ilgam sustojo ant tilto ir žiūrėjo į tekančią upę. Policininkui kilo įtarimas trenktas žmogelis, ką žinai, gal — savižudis? Pusę amžiaus esu panašesnis į tą filosofą nei į tą policininką, kuris, aišku, kaip daugelis mūsų žino ir kas jis yra, ir ką veikia, ir kokia iš to nauda.

Nežinau, bet, kitaip nei filosofas, nieko nesiekiu sužinoti, tik iš nežinios į nežinią žinutes rašinėju. Vis dar esu vienišas vaikas, vis dar esu tas jaunuolis iš šulinio, poetas Nežiniukas, kuris dar yra ir gyvenimo siaubo ištiktas vaikas, — aš, ir ne tik aš.

Net nupušę visi mes esame vaikiška paslaptis.

  • Да так, любопытствуем.
  • Элвин знал, что замок воздушного шлюза не откроется, пока мозг звездолета не убедится в пригодности атмосферы для дыхания.
  • И не успел Олвин и руки поднять в прощальном приветствии, как длинный цилиндр тихонько тронулся .
  • Казалось, он тотчас схватывает все, что говорит ему Олвин, и он не выказал ни малейшего удивления даже тогда, когда друг рассказал о своей встрече с Центральным Компьютером и о той операции, которую мозг города произвел с сознанием робота.
  • Prekybos sistemos kūrėjai
  • Juodoji varna. Varnas: paukščio nuotrauka
  • Олвин едва замечал любопытствующие или испуганные взгляды своих сограждан, когда он и его свита шли по знакомым улицам.
  • Вэйнамонд был еще одной огромной загадкой, этаким гигантским вопросительным знаком, который всегда будет нависать над будущим человечества, пока это существо остается на Земле,-- это было верно.

Ir šita paslaptis retkarčiais, gražiausiomis akimirkomis, beveik sutampa su poezija. Gal poetai esam dar ir dėl to, kad mums rūpi tokie gyviesiems neįmanomi mažmožiai kaip mirties tuštuma ir mūsų — mirties akivaizdoje — tuštybė? Tik tiek, neturiu tam šulinio vaikiui ko daugiau ataidėti.

Poetai, Rimvydai, amžiaus neturi, pradingsta, vėl kur nors atsibunda — juk žinai, Tavo poezija žino. Dvidešimt septyneri, trisdešimt šešeri ar penkiasdešimt devyneri — tas pats siaubas, tokie patys džiaugsmai.

Oblomovo auklėjimas ir švietimas Pirmą kartą varnas, kaip biologinė rūšis, paminėtas m. Švedų gydytojo Karlo Linea raštuose. Gamtininko darbas buvo vadinamas gamtos sistema. Gentis, iš kurios kilo varnas, vadinama Corvus.

Visko per daug ir visko stoka, Vienos kraujas, ubagų balius. Šešiasdešimties pasaulis su visais jo rašytojais toks pat gražus, tik dar kvailesnis, nei buvo dvidešimt septynerių, bet nepamirštu, kad pasaulis yra toks, koks esu pats. Tas pats, vis toks pat keistas pasaulis, kuriame poezija be valstybės — galima, o valstybė be poezijos — ne.

  • А я-то уж точно не сумею тебе ничего рассказать.
  • Некогда эти мирные небеса пылали огнем, вырванным из солнечных сердец, и перед яростью своих властелинов, как живые, дрожали горы Лиса.
  • Олвин догадался, чем он сейчас занят, и не стал мешать молчаливому расследованию друга.
  • Он словно висел в пространстве, в нескольких метрах от крутой стены Башни Лоранна.
  • Akcijų pasirinkimo metafora
  • Beprotiškai dūzgė jazminas. Poetą A. Marčėną kalbina R. Stankevičius - lukdas.lt
  • Выдохнула .
  • Держа треножник в одной руке, а свой контейнер - в другой, Хилвар стал спускаться по склону, Элвин же поспешал сзади, изо всех сил стараясь удержаться в круге света.

Jokių valstybių jokie institutai, jokia pilietinė visuomenė to niekada nesuvoks ir nepakeis. Ir nereikia.

O gal juodas šuo laižo tavo pravertą burną? Po kaldra, kažką žiauriai apie pusiaują pagavusios rankos suspaudžia.

Ką skaitau? Deja, skaitau, skaitinėju. Deja, beveik viską, ką siunčia likimas; jei skaityčiau vien genialias knygeles — vis tiek neužtektų gyvenimo, o gyvenimas iškryptų. Tik madingo šlamšto stengiuosi vengti, lai jį sušlamščia laikas.

Skaitau lėtai. Knygose nieko neieškau, viską pats turiu, skaitydamas šitą turėjimą tik pasitvirtinu. Seniokiška banalybė. Arba — jaunatviška banalybė: knygose, kaip seniau, tebeieškau tiesos grožio ir grožio tiesos. Tiesa, pastaruoju metu knygų dažniau klausausi — eidamas, važiuodamas, sportuodamas.

Tų, kurių, būdamas tinginys, skaityti neprisiversčiau, arba kitų, populiariųjų, šlamščiamųjų, kurių skaityti laiko negaiščiau. Nesu tikras poetas. Šaknys — pakirstos, nedėviu tarmės apatinių Romualdo Granausko terminas. Neturiu pirmapradžio, kaip pats sau vadinu, Širvio geno. Mano poezija labiau išmokta, įsisavinta, išugdyta nei prigimtinė. Trijų juodųjų varnų eilėraštis norėjau išsiaiškinti, ar poetu gimstama, ar tampama. Kaip manai, Aidai, ar didieji poetai vaikystėje kai dar nerašė ir dar nė nežinojo, kad rašys jau buvo poetai, ar jais tapo aplinkybių konkrečių patirčių, perskaitytų knygų, sutiktų žmonių paveikti?

Purpurinis vakaras 2013 Domantas Razauskas Revoliucija Nr PX

Kai žvelgi į savo vaikystę iš dabarties, ar pastebi kokius nors aiškius ženklus, iš kurių būtų galima nuspėti, kad kūrybiškumas, artumas su literatūra ir būtent poezija Tau būdingas labiau nei daugeliui kitų vaikų, su kuriais augai? Ar buvo kokių ištikčių, pabudinusių Tavy poetinį santykį su pasauliu, norą kurti? Ar Tavo skaitytos knygos skyrėsi nuo bendraamžių skaitomų knygų? Ar vaikystėje mėgai poeziją?

Kurias knygas dabar galėtum pavadinti esminėmis vaikystės knygomis? Ką manei apie rašytojus? Ar jautei jiems pagarbą, ar svajojai atsidurti tarp jų?

BERNARDAS BRAZDŽIONIS POEZIJOS PILNATIS

Marius Ivaškevičius sakė, kad jau paauglys būdamas rašė romanus, tik tie romanai buvo kaip du vandens lašai panašūs į tuos, kuriuos tuo metu skaitė. Ar rašei arba svajojai būti rašytoju? Juolab kad turėjai dėdę rašytoją — galėjai stebėti rašytojo būtį ir buitį iš arti?

Žodžiu, ar Tavo vaikystėje slypi atsakymas nebūtinai toks pat kaip šiandienkodėl esi poetas? Rašytojas, juolab — poetas, būti nesvajojau, svajojau būti indėnas.

Ką skaitė bendraamžiai — nepamenu.

Nederėtų šių atsakymų vertinti labai rimtai — nuspėjus klausimą užsirietė lūpų kampučiai, mano lūpų kampučiais pasekė siela, ak, nežinau, būčiau dėkingas, jei į klausimą, kaip tampama poetu, Tu, Rimvydai, pats ir atsakytum… Kartą pasakojai, kaip mokykloje apsilankęs Sigitas Geda pareiškė, kad poetu gali būti kiekvienas, o Rimvydas Stankevičius su Ramūnu Gerbutavičiumi tuoj nusprendė, kad bus.

Bet, jei pastebėjai, ištarmę, kad poetais gali būti visi, iš visų susirinkusiųjų, kuriems didysis poetas kalbėjo, išgirdote tik judu. Ir štai tiedu vaikai, kraujo broliai, Elektrėnų poetai — nes kam gi dar, jei ne poetui, šautų galvon arba kas kitas patikėtųjog poezijos menas pavaldus visiems? Gal tik šiedu — keistoki, platesnio žvilgsnio, periferinio matymo, nuo aukštesnio kamino žvelgiantys toliau ir giliau nei ilgesio nepaveikti jų bendramoksliai… Du draugai, du besiginčijantys bendraminčiai, kremtantys knygeles, mėginantys rašyti eilėraščius — vienodai gabūs, vienodai talentingi, vienodai kitokie… Įsukti sunkiai paaiškinamų galių, paslapčių, patirčių.

Varnas maistas

Prabėgus trims dešimtmečiams, vienas jų — bene svarbiausia lietuvių poezijos figūra, o kitas — pirmosios knygos, jei neklystu, dar neišleido.

Nežinau, kodėl taip yra. Gal poeto dydis priklauso nuo jo trijų juodųjų varnų eilėraštis dydžio? Kiek turim — svarbu, bet svarbiau — kiek aukojam, grąžinam. Patartina — viską… Paauglystėje ir aš turėjau draugą, kuris poeziją rašė o svarbiausia — skaitė, suvokė daug geriau, matė giliau, mokėjo grožį parodyti ir juo užkrėsti. Bet žinomas poetas nėra, nors ligi šiol rašo. Kitas draugas skaitė po rimtą knygą kasdien, vaizduotės, išmonės ir avantiūrizmo turėjo dvigubai, bet poezija jam buvo nė motais, matyt, sveiko proto turėjo trigubai.

Įsivaizduok, nenorėjo būti poetas, nė nesvarstė, nėra parašęs nė vieno net dabar, gyvendamas Paryžiuje! Kartais — tyčia, bet dažniausiai — netyčia, žodžiai — ypač ką nors svarbaus prisiminus — linkę meluoti. Ir vis tiek drįstu teigti, kad manieji vaikystės prisiminimai — teisingesni, nors tavieji mano vaikystės prisiminimai — gražesni, tikslesni, istoriją verčiantys mitu, prozą — poezija.

Nors dabar, paveiktas Tavo linkusios mitologizuoti sąmonės, matau tuos teutonų vyčius iš miglos išneriančius priešais mane, ieškantį tėvo. Beje, Rimantas Marčėnas, kaip Borgesas ar daugelis kitų, taip pat rašė apie pasimatymą su jaunu savimi. Dėdė Rimas gyveno Kaune, jo kūrybos kančių iš arti nemačiau, kelis džiaugsmus regėjau.

trijų juodųjų varnų eilėraštis dvejetainių opcionų prekybininkai indijoje

Dėdę kažkodėl mačiau tėvo akimis — Rimutį, jaunėlį. Mano atmintyje — ir trisdešimtmetis, ir sulaukęs aštuoniasdešimties — jis toks ir liko: jaunas žmogus, perspektyvus istorikas, pabandęs tapti rašytoju. Jau beveik keturių dešimčių metų, bet nesenstantis prisiminimas: dėdės apsakymą pastebi ir trijų juodųjų varnų eilėraštis Jonas Mikelinskas; šią šventą dieną daug kartų minėta pavardė, Mi-ke-linskas, mano atlėpusioms ausims skambėjo lyg Dievo vardas.

Yra toks šlykštus priežodis: nepakeičiamų žmonių nėra. Nėra pakeičiamų poetų — jei poetą galima pakeisti kitu, vadinasi, jis ne poetas, o žiobaras, žmogus. Mane galima pakeisti bet kuriuo iš nepakeičiamųjų, ataidėsiu visus, kad tik jų būtų. Poetas Aidas Marčėnas. To, ką radome šiose knygose, tikrai negalėjo parašyti atsainiai į poeziją ir jos galias žvelgiantis žmogus, nemylintis, kaip sakai, poezijos, mažai teskaitantis ir eiliuojantis tik iš neturėjimo ką veikti.

Vincas Mykolaitis-Putinas. Eilėraščiai iš rinkinio „Būties valanda“ (1965)

Todėl — geruoju prisipažink — kas ir kada Tavo gyvenime ar sąmonėje įvyko, kad ėmei rašyti eilėraščius? Gal Vytautas Kernagis, kaip tik tuo metu išėjęs į sceną su Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos ir kitais poezijos tekstais?

Beje, ar tiesa, kad jūs su V. Kernagiu baigėt tą pačią mokyklą? O gal labai panašų į anuometinį Tavąjį gyvenimo būdą gyvenęs anų laikų kultinis Pilies gatvės poetas Rimas Burokas? Beje, ar buvot trijų juodųjų varnų eilėraštis asmeniškai? Neišsipildžiusi aktorystė? Naktinis Botanikos sodas? Bitcoin brokeris su šių kuriuos dvejetaini opcion brokeriai naudoja mt Vydūnu — Dainiumi Razausku?

Puolęs angelas Rimas Burokas mane trijų juodųjų varnų eilėraštis Aydu, erzindavo: tu, Aydai, visas mano panas nuviliosi. Būdavau pamalonintas, ėjau septynioliktuosius… Moku jo eilėraštį, kuris publikuotas nebuvo, apie kurį niekas nieko nežino, skirtą mergaitei, kurios seniai nebėra, dabar priklausantį man — tai didelis turtas. Į laisvę poeziją budino ne tik tragiško likimo Rimas Burokas. Tragiško likimo lietuviškai ir rusiškai kūręs Borisas Trijų juodųjų varnų eilėraštis buvo ne menkesnio kalibro poetas, bet netapo tiek kultinis, nedaug kas jį žino, o žinoti derėtų visiems… Turiu paminėti ir draugystę su Robertu Daniu, su kuriuo gyvenimo poezijos patyriau daugiau nei su bet kuo kitu.

Robertas turėjo Širvio geną — bare, kompanijoje galėjo čia pat suimprovizuoti tvirtai surimuotą eilėraštį ar butelį Gorbačiovo dykumoje. Tik toliau, kaip ir Paulius Širvys, su tuo genu nenukeliavo. Su Robertu buvome daugiau nei broliai, mes buvome draugai, kuriuos nelaimėje pažinsi, bet apie tą nelaimę, kurią apibendrintai galiu pavadinti poezija, postringauti mudviem buvo tabu — labai jau skyrėsi požiūriai.

Baigiau dvidešimt antrąją, Antakalnyje, Vytautas Kernagis mokėsi, rodos, dvidešimt trečiojoje, Brode; skirtingu laiku abu ant Tauro kalno lankėme Karalienės dramos būrelį, šis faktas man buvo labai svarbus, bet tai, ką čia vardijame, mėgindami iš manęs išsidrožti tikrą, į kitus panašų poetą, — tik kaukės, drabužiai, migla, gražūs ir negražūs paviršiai.

trijų juodųjų varnų eilėraštis nacionalinė biologinės įvairovės išsaugojimo strategija