Kaišiadorių istorija | Kaišiadorių rajono savivaldybė

Trys balti kariai ir juodos varnos

Kaišiadorių istorija Kaišiadorių istorija Kaišiadorys — miestas, besikūręs prie geležinkelio stoties. Pirmąkart Kaišiadorių vietovardis paminėtas m.

trys balti kariai ir juodos varnos

Bet pirmieji istoriniai įvykiai Kaišiadorių rajono vietovėse fiksuojami dar anksčiau Strėvos mūšis Spėjama, kad  netoli Žiežmarių, prie Strėvos upės, m. Grįžtančius iš žygio kryžiuočius ir jų talkininkus iš Vakarų ir Vidurio Europos puolė Lietuvos kariuomenė manoma, jai vadovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo brolis Narimantas.

Pasak kryžiuočių kronikų, riteriai staigiu kontrpuolimu privertė Lietuvos kariuomenę trauktis per užšalusią Strėvą; daug lietuvių tarp jų ir Narimantas žuvo. Kryžiuočiai, patyrę nemažų nuostolių, pasitraukė į Ordino užkariautą Prūsiją.

Strėvos mūšio baigtis pagerino Vokiečių ordino padėtį po m. Lietuvių istoriografijoje vyrauja nuomonė, kad Strėvos mūšį laimėjo Lietuvos kariuomenė.

trys balti kariai ir juodos varnos

Mūšiui atminti Ordinas Karaliaučiuje ir Vėluvoje pastatė pranciškonų vienuolynus. Mūšyje žuvusio kunigaikščio Narimanto vardu pavadinta viena gatvė Žiežmariuose.

Lietuvių mitologija

Nuotrauka Nr. Budvyčio nuotr. Amsterdame išspausdintas LDK žemėlapis yra vienas iš reikšmingiausių Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų.

Punktyrine linija pažymėta Trakų vaivadijos tuo metu apėmusios dabartinį Kaišiadorių rajoną Trakų ir Kauno apskritis pavietus skirianti riba. Žemėlapyje pažymint devynias dabartinio Kaišiadorių rajono gyvenvietes, panaudoti panašaus dydžio ir išvaizdos panoraminiai piešinėliai.

trys balti kariai ir juodos varnos

Šioje vietoje reikia pasakyti, jog XVI a. Strėvininkus valdė Stravinskiai, o šio amžiaus pabaigoje Strėvininkai atiteko Bogdanui Oginskiui. Taip pat išsiskiria Gegužinė, kuri klaidingai pažymėta ne kairėje, o dešinėje Neries pusėje.

Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jų istorinėse dalyse — Baltarusijoje ir Ukrainoje. Sukilimas intensyviai vyko ir dabartinio Kaišiadorių rajono teritorijoje. Tačiau reikia paminėti, kad m. Turimomis žiniomis, pirmieji susidūrimai su caro kariuomene Trakų apskrityje į kurios sudėtį įėjo ir beveik visa dabartinio Kaišiadorių rajono teritorija įvyko metų  sausio pabaigoje. Jau vasario 1 dieną naujuoju stiliumi šioje apskrityje paskelbta karo trys balti kariai ir juodos varnos.

Vasario 16 dieną n. Tarp giedančiųjų buvo ir Karsakų dvarininko sūnus — artilerijos praporščikas Jurgis Kučevskis.

Kaišiadorių istorija

Tą sykį giedojusieji nebuvo persekiojami. Tačiau  tų metų vasarą Žiežmarių bažnyčioje taip pat giedami patriotiniai himnai. Šių giedojimų iniciatoriai — Benedikto Tiškevičiaus Žiežmarių dvaro valdytojas Henrikas Kretavičius iš Seinų apskrities ir Ignotas Arlauskas, atsikėlęs iš Kauno gubernijos.

trys balti kariai ir juodos varnos

Kadangi jie nebuvo vietiniai, tad juos abu valdžia išsiuntė į tėviškes gyventi policijos priežiūroje. Kučevskį dalyvauti atsargos karininkų organizacijoje, kurios tikslas — išsilaisvinti iš carizmo priespaudos.

Kučevskis įsitraukė į pasirengimą sukilimui, kaimynams ir artimiesiems aiškino sukilimo idėjas.

Kaišiadorių istorija | Kaišiadorių rajono savivaldybė

Koreva gimė m. Panevėžiuko dvare. Mokėsi Vilniaus bajorų ir Peterburgo miškų institutuose.

O žiemos šaltis suskubo pastatyti ant ežerų, upių ir balų stiprius ledo tiltus.

Nuo m. Išėjęs į atsargą, m. Koreva į Karsakus, kur buvo jo palivarkas, atvežė pirmąjį Varšuvos nacionalinio centro komiteto atsišaukimą.

  • Lietuvių mitologija – Vikipedija
  • Kaulinis Diedas  — Velino eufemizmas.
  • Rrg prekybos strategija
  • Все небо в задней полусфере просто исчезло, сметенное тьмой.
  • Prekyba dienų pradedančiųjų kriptografinių

Aktyviai į sukilimo organizavimą įsitraukė ir kaimyniniame Kasčiukiškių dvare gyvenęs turtingas dailininkas grafikas, gabus iliustratorius Antanas Zaleskis Po m.

Vilniuje sušaukto vaivadijų atstovų pasitarimo Vilniaus vaivadijai atstovavo J. Kučevskis ir A. Zaleskis J. Kučevskis buvo paskirtas Vilniaus vaivadijos viršininko pavaduotoju, o A. Zaleskis — Trakų apygardos viršininku.

Tačiau, dar m. Zaleskis buvo įskųstas ir dvarininkas kartu su sūnumi buvo suimtas bei abu ištremti į Viatką Rusijoje.

Kučevskis manė, kad skubama pradėti sukilimą ir jis iš anksto pasmerkiamas pralaimėti, tačiau pats sukilime dalyvavo.